išrišti

išrìšti, ìšriša, -o (ìšrišė) tr. 1. SD327, H158, K, Š, DŽ¹ išlaisvinti surištą: Prasidžiugęs Abromas vos išrišo sūnų, išgirdo krūmalė[je] bliaunantį aviną M.Valanč. Išriškit jį, o tegu nueina BtJn11,44. Išrišo jį ir liepė susieiti kunigams ir visai rodai GNApD22,30. | prk.: Ak, išmirišk, Dieve, iš tų ryšių griešnųjų brš. | refl. K, Š. | prk.: Idant išsirišti iš Lenkijos raikščių, su kaimynais savo vedė smarkią karę A1885,300. Negaliu niekaip išsirišt su tais darbais (apsidirbti) Akm. Geid numirti, kad išsirištų iš kūno M.Valanč. 2. LL292 išleisti, paleisti ryšulį: Išrìšk ryšį surištą J. Tik įejau gryčion, tuoj išrišė vaikai ryšulį, mislijo, kad ras baronkų Ds. Reik išrišti pundą Ss. ║ išimti iš ryšulio: Traibėnas drebančiom rankom išrišo iš skarelės kampo dešimtrublinę ir padavė kunigui V.Krėv. Tas išrìšo [pinigus], vaikali, iš to ryšio, skaito Nv. | Tik pilvą išrìšo (išėmė, išvertė), o kiaulę čielą nusinešė Grš. | refl. tr.: Žydą išsìrišė iš maišo, įlindo pats ir užsirišė (ps.) Krkn. 3. praleisti kurį laiką, rišant pėdus: Po dvylika dienų išrìšdavo rugius Pj. Kviečius trylekos metų tris dienas išrišáu Krš. Teip po dvi savaites išrìšdavau rugius pas svetimus LKT249(Rd). Dvi dieni išrìšo [rugius], o nėko Pln. ║ baigti rišti tam tikrą kiekį: Kiti išrìš pradalgę i leka gerti Skdv. 4. nuganyti rišant: Jau savo Pagojį išrìšot, tai dar po mūs pievą paleidot Lp. Ìšrišė visas pievas gyvuliais Ktk. Visą rugieną karvėm ìšrišė Ds. ║ išganyti pririšant: Šią vasarą karvių neganėm, in virvių ìšrišėm Prng. | refl. tr.: Mes savo lauke tik dvi karves išsìrišame Brt. 5. N atmegzti: Mazgą atrišti, išrìšti KI100. Tasai yra…, kurio eš neesmi vertas, idant išriščiau diržą kurpių jo BPI45. Idant autuvo tavo dirželį ižrištų̃ DK149. | Ir išrištas yra ryšys liežuvio jo, ir kalbėjo gerai MP306.

išrištinaĩ adv.: Ažumezgu neišrištinai SD428. | refl.: Ir tuoj atsivėrė ausys jo ir išsirišo ryšys liežuvio jo SE187. ║ mezgant atskirti: Iš pavalkų ìšrišė (pavogė) virves Ėr. | refl. tr., intr.: Ans … užmiršo išsirišt drobulės kampą iš pumskylės [p]TDrVII107(Klp). Išsirišk iš mano uodegos, sėsk ant manęs…, aš tavo būsiu geriausiu draugu BsPIII29.

6. išmazgyti, išpinti: Staltiesių kraštai užbaigiami paprastai atsiūlėjant, apsiuvant mezginiais ar išrišant kutelius rš. Ìšriša miksčių iš siūlų [užkalbėdami] Rod. 7. brt. siūlo rišimu išgydyti: Par mum senieji karpas ìšriša Rod. Atėjau, kad jūs man ranką išrìštūt Dv. Išriši man grizą? LTR(Imb). 8. išspręsti, išaiškinti: Ir šitą klausimą išrištie padeda dar patys žmonės LTI105(Bs). | refl. Šts: Tatai visiškai pakirto silpnas jo spėkas, metėsi per burną kraujas ir išsirišo ta baisi neišgydoma liga – džiova rš. 9. LL210, DŽ¹ bažn. išlaisvinti (nuo nuodėmių, kaltės): Žmogau griešnyke, negaliu aš tave išrìšt iš griekų BM137(Klov). Buvau gant kartą į rankas vieno kunigo papuolęs, katras nenorėjo manęs išrìšt BM130(Všk). Jei munęs neišriši, aš eisiu pri kito spaviednyko P. Šventa ir naudinga yra dūma … melstis už numirusius, idant nuog nuodėmių būtų išrišti DP547. Ką išriši ant žemės, bus išrišt ir danguj Mž588. ║ M atleisti (nuodėmes). 10. išsukti iš ko (ppr. iš kokio nemalonumo): Ką šaltyšius nori, tai ìšriša, ką nori, tai inriša Lp. | refl. Šts: Ot bile išsirištáu [nuo darbo] Lp. Nuo vieno grieko išsirišaũ, tai te kitas griekas Lp. ×11. (l. rozwiązać) Ch¹Mt5,17 panaikinti, atmesti, padaryti negaliojantį: Neatejau išrišti zokano, bet išpildyti MT53. Dievas Kristų prikėlė ir išrišo sopulius smerčio BPII11. Malženstvą … tiktai smertis išriša PK232.

◊ rankàs išrìšti suteikti laisvę veikti: Leistoji laisvė, užuot pataisiusi tris latrus, tik išrišusi jiems naujoms nedorybėms rankas Š.

\ rišti; antrišti; aprišti; atrišti; įrišti; paįrišti; išrišti; nurišti; parišti; paparišti; perrišti; pierišti; prarišti; pririšti; papririšti; razrišti; surišti; pasurišti; papasurišti; užrišti; paužrišti